Šių metų sausį dalis grožio meistrų Lietuvoje gavo nemalonų laišką. Komisinis mokestis, kurį jie moka rezervacijų platformai, kyla nuo 20 iki 25 procentų. Plius PVM.
Kai kuriems prie to prisidėjo dar vienas dalykas — komisinis pradėtas skaičiuoti net tada, kai klientas neatvyksta. Tai yra: klientas užsiregistravo, neatėjo, meistras nieko neuždirbo — bet platformai vis tiek turi sumokėti.
Socialiniuose tinkluose kilo nemažas pasipiktinimas. Kalbama net apie kolektyvinę pretenziją. Ir suprantama — jausmas, kad esi įstrigęs sistemoje, kuri vienašališkai keičia taisykles, nėra malonus.
Bet pyktis neišsprendžia matematikos. Tad pasiskaičiuokim ramiai — kada komisinis modelis išvis turi prasmę, o kada tiesiog mokate per daug.
Komisinio modelio platformos duoda ne tik rezervacijų sistemą. Jos duoda vietą savo kataloge — klientas atsidaro programėlę, ieško meistro savo mieste ir randa jus tarp kitų.
Atvedė klientą — pasiima dalį. Tokia logika. Tai marketingo mokestis, ne sistemos mokestis.
Ir čia slypi visa esmė. Jūs mokate ne už programą. Mokate už tai, kad kažkas atvestų jums žmones.
Klausimas paprastas: ar jums tikrai reikia, kad kažkas vestų klientus?
Būna situacijų, kai komisinis tikrai prasmingas.
Jei tik pradedate ir neturite nei klientų, nei sekėjų, nei vardo — platformos katalogas gali atvesti pirmuosius žmones. Tuo metu tas 20 ar 25 procentai yra investicija. Mokate už augimą, kurio patys dar negalit sukurti.
Tas pats, jei jūsų srautas labai nepastovus. Kai vienas mėnuo pilnas, kitas tuščias, fiksuotas mokestis gali atrodyti rizikingai. Komisinis reiškia, kad mokate tik kai uždirbate.
Čia komisinis modelis dirba jūsų pusėje. Sąžiningai.
Problema prasideda vėliau. Kai jau turite savo klientus.
Įsivaizduokit meistrę su pastovia baze. Šešiasdešimt vizitų per mėnesį, beveik visi — nuolatiniai. Žmonės, kurie pas ją vaikšto metų metus ir niekur nedings.
Už ką ji moka komisinį? Tie klientai jos. Jie būtų atėję ir be jokios platformos. Bet sistema vis tiek nuskaičiuoja dalį nuo kiekvieno naujo, o kartais — ir nuo nuolatinių.
Pasiskaičiuokim. Tarkim, penkiolika naujų klientų per mėnesį, vidutiniškai po trisdešimt eurų. Dvidešimt penki procentai komisinio — tai šimtas dvylika eurų per mėnesį. Per metus daugiau nei tūkstantis trys šimtai eurų. Vien komisinio. Ir tai dar neskaičiuojant mokesčių už neatvykusius.
Fiksuoto mokesčio sistema tą patį laikotarpį kainuoja gal du šimtai eurų per metus. Skirtumas — ne smulkmena.
Yra tame visame kažkas keisto.
Kuo geriau jums sekasi, kuo daugiau dirbate, tuo daugiau atiduodate. Komisinis modelis tarsi baudžia už sėkmę. Fiksuotas mokestis — atvirkščiai: kuo daugiau uždirbat, tuo mažiau procentaliai sumokat sistemai.
Pradedančiajam komisinis padeda. Patyrusiam — tampa našta, kurią jis tempia iš inercijos, nes persikelti atrodo per daug vargo.
Šito platformos negarsina.
Klientas, kuris jus rado per katalogą, techniškai yra platformos klientas. Ne jūsų. Jei kada nors nuspręstumėt išeiti, niekas negarantuoja, kad tą klientą pasiimsit su savimi. Platforma gali jam pasiūlyti kitą meistrą jūsų vietoje.
Su fiksuoto mokesčio sistema, kur žmonės registruojasi tiesiai per jūsų nuorodą, klientų sąrašas yra jūsų. Galite jį eksportuoti, perkelti, pasiimti. Tai jūsų turtas.
Smulkmena, kol viskas gerai. Tampa svarbu, kai kažkas pasikeičia. O kaip matėm šią žiemą — keičiasi.
Nereikia spręsti iš emocijų. Tiesiog suskaičiuokit vieną dalyką: kiek naujų klientų realiai gaunate per platformos katalogą per mėnesį. Ne visus — tik tuos, kurie atėjo būtent iš ten.
Jei tas skaičius didelis ir auga — platforma dirba jums, komisinis pateisinamas.
Jei dauguma jūsų klientų pastovūs ir jus jau pažįsta — greičiausiai mokate už tai, ko nebereikia. Ir mokate vis daugiau, nes taisykles nustato ne jūs.
Tiek viso ir reikia — pasiskaičiuoti. Atsakymas pas kiekvieną savas.
Jei norit pažiūrėti, kaip atrodo fiksuoto mokesčio sistema be komisinių — išbandykit YXEO demo. Pamatysit tiksliai tą patį, ką matytų jūsų klientas. Be registracijos, be įsipareigojimų.